- keriožyti
- keriõžyti, -ija (-o), -ijo (-ė) 1. tr. nedailiai ką krauti: Vyras keriõžija išrautus kelmus, t. y. stato, kad nesusideda glotniai J. 2. refl. stovėti išsikėtus: Keriõžijas ans, t. y. stovi išsiplėtęs, netalpiai J. \ keriožyti; įsikeriožyti; išsikeriožyti
Dictionary of the Lithuanian Language.